jago

Praėjusio penktadienio rytą man paskambino Arvydas (www.baidarės.lt) ir pranešė kad Žvelsoje pakilęs vanduo. Klausė ar nenorėčiau praplaukti. Mano atsakymas buvo maždaug „noriu, bet negaliu, na žodžiu plaukiu“. Greitai surinkome kompaniją ir šeštadienį anksti ryte pajudėjome link Žemaitijos. Visą kelią į priekį pramiegojau patogiai įsitaisęs ant suverstų baidarių, todėl labai nustebau kai prabudęs pamačiau kad aplink visiška žiema (Vilniuje šeštadienį dar nesnigo, buvo įprastas vėlyvas ruduo). Dar pajuokavom ar neišvežė manęs kol miegojom kažkur į užsienį (kokią Suomiją).

Privažiavę prie upės pamatėme maždaug tokį vaizdą:

(Nuotrauka su mumis plaukusio Vyto)

Grožis. Visi medžiai apsnigti, vandens, tiesa, ne pikas, bet vis vien srovė kunkuliuoja, žada linksmą praplaukimą. Greitai prisipūtėme baidares ir startavome. Vietiniai kajakininkai patarė su akiniais verčiau neplaukti jei nenoriu nuskandinti, pasinaudojau patarimu. Nepernelyg matant teko gana dažnai užšokti ant vandeny esančių akmenų, tačiau su Edelveisu tai nesudarė didesnių problemų: užkliūni, jei nepadeda vandenininko judesiukas apsisuki aplink akmenį, nuslysti nugara, vėl atsisuki ir pirmyn. Pirmą kartą bandžiau savo šį rudenį nusipirktą laivą didesnėje srovėje - labai patiko. Manevringas, stabilus, puikiai eina skersai srovės. Sužavėjo.
Praplaukėme per nepilnas tris valandas, pradžioje planavome pakartoti, tačiau pažiūrėjom kad su šviesa tikrai nespėsim ir tos minties atsisakėme. Praplaukti pavyko gana sklandžiai, buvo vienas virtimas, kuris baigėsi lyg ir laimingai, visi finišą pasiekė. Noriu dar ;)

Nuorodos:
Pasiplaukiojimo aprašymas „Žaliuosiuose turistuose“
Sodyba „Prie šaltinio“