jago

Maždaug prieš metus Vilniuje įvyko pirmasis salsos festivalis. Šiuo atveju pirmo prisvilusio blyno taisyklė nesuveikė, festivalis pavyko žymiai geriau nei kas nors tikėjosi ir sulaukė labai gerų vertinimų iš visos Europos. Jūsų dėmesiui trumpas filmukas iš jo:

Ir štai praėjus metams vėl Vilniuje visą savaitgalį vyko salsos ir kitų šokių seminarai bei vakarėliai iki paryčių.
Šį kartą festivalis buvo didesnis, susilaukė žymiai daugiau dalyvių iš užsienio. Instruktorių sąrašas pasipildė tokiomis žvaigždėmis kaip Super Mario iš Londono ir Eric Lalta su Salsa Dance Squad iš Olandijos. Ketvirtadienio preparty buvo nelabai nedidelis, bet tikrai jaukus, šauni įžanga festivaliui. Ir štai penktadienį viskas prasidėjo. Daugumos salsos festivalių tvarkaraščiai būna gana panašūs, ne išimtis ir šis. Penktadienį į pavakarę vyksta keli seminarai, vėliau maždaug nuo 21 val. įžanginis vakarėlis su keliais pasirodymais, instruktorių prisistatymu ir daug muzikos ir šokių iki paryčių (šį kartą išėjau po 3, bet vakaras dar tikrai nebuvo išsikvėpęs). Šeštadienį visą dieną rengiami seminarai skirtingiems lygiams, šiemet Vilniuje jie lygiagrečiai vyko net penkiuose salėse, taigi pasirinkimas buvo tikrai nemenkas. Sutemus - didysis festivalio vakarėlis, vėlgi užtrunkantis iki paryčių. Sekmadienis - vėl seminarai bei baigiamasis vakarėlis.
Koks jausmas dalyvauti tokiuose festivaliuose papasakoti yra visiškai neįmanoma. Vienas iš tų atveju kai nepabandęs nesužinosi. Galima pasakoti apie tai kad susitinki pažįstamų žmonių (su kuriais susipažinai festivaliuose) iš visos Europos, apie tai kaip smagu su jais paplepėti ir sužinoti kaip jiems sekasi, pašokti su mergina, su kuria šokai kažkada prieš metus tik nepameni kur tai buvo, susitikti naujų žmonių, kurie per kitą festivalį jau bus matyti veidai. Galima pasakoti apie tą karštligišką tempą kai atrodo kad miego beveik nebereikia, o norisi VEIKSMO. Apie seminarus ir naujas idėjas, apie tai kaip pamatai kad tai kas anksčiau atrodė neįmanoma dabar yra tik sudėtinga, o kas sudėtinga tapo gana paprasta, bei apie naujus dalykus kuriuos pastebi ir kurie atrodo tiesiog neįmanomi ;) Tačiau visi šie pasakojimai neperteikia tos festivalio nuotaikos pripildytos bendravimo, muzikos, veiksmo. Kiekvieną kartą prabudus pirmadienį ir supratus kad festivalis pasibaigė atrodo labai neteisinga kad reikia grįžti į įprastą gyvenimą. Ir apima lengva depresija. Trumpam.
Šiemet penktadienį atėjęs į vakarėlį negalėjau patikėti kad esu Vilniuje - daugybė šokančių žmonių, daugybė veidų matytų kituose festivaliuose, susidarė įspūdis kad daugiau nei pusė publikos yra atvažiavę iš kur nors toliau.
Manau ne man vienam vakarėlių "vinis" buvo Salsa Dance Squad. Ne kartą mačiau tikrai užkabinančių pasirodymų, bet ko gero pirmą kartą bijojau kad tik pasirodymas dar nesibaigtų. Norėjosi dar, dar ir dar. Visai rimtai susimąsčiau nulėkti rudenį į Vokietiją kur jie turėtu pasirodyti viename kongrese. Jūsų dėmesiui pasirodymas rodytas penktadienį (filmuota Berlyne pernai). Tačiau iš kart turiu įspėti kad įspūdis žiūrint filmuotą medžiagą yra visiškai nepalyginamas su tuo, kuris būna stebint gyvai.

Baigiant norėčiau visiems palinkėti kuo daugiau tokių savaitgalių, koks man buvo šitas. Labai tikiuosi kad panašiu metu kitais metais galėsiu rašyti savo įspūdžius iš trečiojo Vilniaus festivalio, o iki tol teks pačiam pavažinėti į svečius po festivalius, vykstančius kitur Europoje.