jago

Šį savaitgalį išbandžiau naują baidarių maršrutą Verknės upeliu. Baidarių žygį organizavo upių labirintas, labai dėkui už tai. Maršrutas nėra sudėtingas, tačiau ir nenuobodus. Srovė kaip vasarą praplaukiamam upeliui pakankamai greita, pasitaiko užvartų, tačiau pirmą dieną iš baidarių lipti nereikėjo.

Išplaukėme apie pietūs, startas buvo netoli Aukštadvario. Sugebėjau vieną kartą bumbtelėti galvą į užvartą, pasitaikė vienas žemas traktorių tiltukas, po kuriuo lįsti buvo tikrai įdomu. Pirmos dienos finišą pasiekėme maždaug po penkių valandų nelabai intensyvaus plaukimo. Tada įprastas vakaras prie laužo, bet kadangi buvo prieš tai gana sudėtinga savaitė miegoti nuėjau pakankamai anksti.

Kitą rytą vyniojomės ypatingai lėtai, jau maniau kad nespėsime praplaukti ir ruošiausi supasiuoti ir eiti iki Birštono, iš kur pasigauti autobusą iki Vilniaus. Tačiau mus užtikrino kad išplaukus dvyliktą ilgesnio maršruto finišą tikrai galima pasiekti kokią aštuntą vakare, kadangi entuziastų atsirado nusprendėme surizikuoti. Išplaukėme kažkada vėliau, bet finišą sėkmingai pasiekėme gerokai prieš aštuonias. Gaila vandens lygis nebuvo aukštas ir dauguma rėvų buvo persikvalifikavusios į seklumas. Pasitaikė pora smagesnių vietų su paputojančiu vandeniu ir pašokinėjimu per akmenis, bet didesnė dienos dalis buvo rami, daugiausiai dėmesio skiriant stipresnės srovės, kurios pagalba galima būtų peršokti per seklumas, paieškai. Kelis kartus užsėdau ant seklumos ir teko išlipti ir stumtelėti baidarę. Prieš finišą buvo atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono. Nors pradžioje ji atrodė kiek nuobodoka man ją praplaukti visai patiko. Plati upė, gražūs vaizdai ir prasimankštinimas pabaigai kai srovė neleidžia tinginiauti.
Taigi visas maršrutas tikrai vertas dėmesio, gal būt būtų linksmiau plaukti po didesnio lietaus kai vandens lygis labiau pakilęs, ypač antrą dieną, tačiau ir esant žemam vandeniui plaukimas irgi visai smagus.