jago

Norėjau parašyti kaip mums sekėsi savaitgalį plaukti baidarėmis. O sekėsi sunkiai. Buvo ganėtinai baisu, visą laiką krantu mus persekiojo maniakas su kirviu:

Juokauju. Maniakas plaukė su mumis.

Susitikome šeštadienį ryte traukinių stotyje, mes su Benu buvome ypač žvalūs kadangi penktadienį vakare nuėjome į koncertą šv. Kotrynos bažnyčioje o vėliau į prancūzų trumpametražių filmų naktį, kuri užsitęsė iki šešių ryto. Taigi pakako laiko tik greitai prigriebti kuprines. Na bet visi daugiau - mažiau gyvi apie aštuonias jau buvome stotyje, nusipirkom bilietus ir sėdom į traukinį. Traukinys truputi vėlavo atvažiuoti iki Žeimenos stoties, bet galiausiai nusibeldėm iki Arvydo (www.baidares.lt) sodybos, ten mūsų jau laukė mikro autobusas ir mes pajudėjom iki starto vietos.
Atvažiavus prie Juodųjų Lakajų susipakavome daiktus į neperšlampančius maišus, Vytas su Benu sėdo į baidarę, mes su Alina ir Juozu nusprendėme išbandyti kanoją. Pradžioje kanoja buvo ganėtinai neįprasta transporto priemonė, visai kitoks irklavimas nei baidarės, tačiau pamažu apsipratome ir į kelionės pabaigą ji man visai patiko. Ypač malonu buvo pasibandyti tuščia, be daiktų.
Per visą kelionę oras buvo nuostabus, kaip gruodžio mėnesiui buvo pakankamai šilta. Upė kaip visada fantastiška.

Man Lakaja, ko gero, yra viena iš gražiausių Lietuvos vietų. Abi dienas sutikome ne vieną gulbių šeimynėlę, visur aplinkui matėsi bebrų darbo žymės. Labai mėgstu krantų peizažą vėlyva rudenį, viskas atrodo visiškai kitaip nei vasara.
Pirmą dieną plaukėme iki įprastos stovyklavietės jau už ežerų, kadangi pernelyg šalta nebuvo ir smarkiai irkluoti kad sušilto poreikio nejautėme sugebėjome iki tamsos stovyklavietės nepasiekti. Teko plaukti tamsoje.

Mano žibintuvėlio baterijos buvo beveik išsikrovusios o naujos gulėjo giliau kuprinėje, taigi turėjom tik spingsulę, Vytas buvo pasiruošęs kiek geriau - jo ciklopas sutemus buvo labai naudingas. Stovyklavietę priplaukėme po geros valandos trankimosi į viską kas yra upės dugne ir irklavimo apgraibomis. Kliūtys apiplaukdavom pagal algoritmą: plaukiam tiesiai, kai trenkiamės į ką nors bandom spėti kuria puse trenkėmės labiau, paplaukiame kiek atgal ir bandome perplaukti dar kartą kiek pasisukę į kitą šoną. Potyris buvo fantastiškas. Vanduo, miškas, žvaigždės. Nuostabu.
Stovyklavietėje pavakarieniavome ir aš nuėjau apie devynias miegoti. Kompanija, kiek supratau, dar pasėdėjo prie laužo.
Ryte organizavau kėlimąsi su Manowar dainomis ;) Po truputį išsijudinom, papusryčiavom. Pamatėm kad prie pat laužavietės stovi nestora visiškai sausa pušelė, kuriai iki nuvirtimo tik motyvacijos trūksta. Prisiminėm kaip naktį ėjome pusę kilometro per bruzgynus į mišką malkų. Nusikeikėme. Išplaukėme.

Antrą dieną švietė saulė ir buvo labai šilta ir gražu. Sunku buvo patikėti kad dabar gruodžio mėnuo. Be didesnių nuotykių pasiekėme finišą Arvydo sodyboje, šį kartą spėjome laiku.

Per savaitgalį nuplaukėme nuo Juodųjų Lakajų ežero Lakajos upe iki Žeimenos, tada Žeimena iki Žeimenos stoties. Pirmą dieną plaukėme maždaug nuo 12.00 iki 18.00 neskubėdami su viena pietų pertrauka, antrą dieną startavome apie 11.30, finišavome apie 15.00. Pietų pertraukos nedarėme. Nauji išbandyti dalykai - kanoja ir naktinis plaukimas žiemą. Trasa paprasta, kliūčių beveik nebuvo. Teko peršokti per vieną - kitą rastą ir pralįsti po pora užvartų ir žemesnių tiltukų.

Dėkui visai kompanijai, savaitgalis buvo nuostabus.

Nuotraukos