jago

Vakar keturiese (Gediminas, Liudas, Tadas ir aš) pajudėjome dviem automobiliais į Latviją vandens ieškoti. Plaukėme trimis Edelveisais ir Saide. Gedas buvo nužiūrėjęs Berzaunę ir Vesetą.

Berzaunėje startavome prie pat Berzaunės miestelio, nuo kaimo keliuko. Gana greitai priplaukėm kelią P37, einantį iš Madonos iki Rygos - Daugpilio magistralės. Finišas buvo praplaukus kilpą prie to paties kelio.
Plaukimas susidėjo iš dviejų visiškai skirtingų dalių - pradžioje upė buvo labai smagi, vandens nemažai, kritimas irgi neblogas, akmenų daug, praktiškai visur praplaukiama, grynas malonumas. Bet viskas kas gerai kada nors baigiasi... Paplaukus gabalą po pirmo tilto prasidėjo užvartos. Teko kas keliasdešimt metrų lipti į krantą ir apsinešinėti laivus. Krantai apžėlę krūmais, vietoje irklo labiau norėjosi mačetės. Lipdami per tris storus nuvirtusius medžius juokavom kad čia jau laipiojimas medžiais su baidarėm - visai kita sporto šaka. Galiausiai pamatėm priekyje tiltą, prisipažinsiu - apsidžiaugiau. Visą maršrutą įveikėme maždaug per dvi valandas, sutarėm kad kitą kartą reikėtų pasiieškoti vietos finišui ties užvartų pradžia.

Susisukom baidares ir nulėkėme prie Vesetos. Privažiuojam, nekantriai iššokam ir nubėgam pažiūrėti kas bus čia. Pasigirsta sutartinis „Oho!“. Po tiltu vanduo maišosi, kunkuliuoja, virš akmenų susidariusios nemažos bangos, matosi vienas stambus akmuo, prie kurio prisispaudus virtimas garantuotas, Gedas mesteli: „jooo, čia šalmas nepamaišytų...“. Šalmas, žinoma, likęs namie. Mintyse duodu sau velnių už tai bet ką jau dabar. Pučiam laivus, vienas automobilis pastatomas prie finišo, pasigirsta dar pora padrąsinančių replikų kaip „jo, čia ir per uodegą salto padaryti ne gėda“. Judam. Pirmas plaukia Gedas, tada Liudas, aš ir Tadas. Startuojame ramesnėje vietoje prieš tiltelį, praplaukiam po juo ir čia prasideda linksmoji dalis. Bangos tikrai geros, jau pirma mane apipila nuo galvos iki kojų. Nužiūrėtą didelį akmenį aplenkiu pagarbiu kelių metrų atstumu. Judam toliau, panašu į tai kad nuo tiltelio viskas atrodė baisiau nei yra. Srovė stipri, bet klastingų vietų nelabai yra, vandens masė eina gana tiesiai, prie kliūčių nespaudžia. Edelveisas jaučiasi visai stabiliai, per akmenis lengvai peršoka, gerai valdosi. Pasibaigus sudėtingesniam ruoželiui sustojam. Dasipučiam laivus, aptariam. Įspūdžiai labai geri, bet tikėtasi lyg ir daugiau.
Toliau upė aprimsta. Kritimas išlieka neblogas, bet po tokio starto jaučiasi kontrastas. Akmenų ir pabangavimų srovėje pasitaiko, plaukti nuobodu nėra, bet pirmas įspūdis viską užgožia. Užvartų, kurias reikėtų apsinešti pasitaikė gal pora, plaukimas smagus ir nevarginantis.
Vesetoje startavome nuo tiltuko virš Vietalvos miestelio, finišas - tiltukas žemiau. Užsižiūrėjęs į vandenį pamiršau pažiūrėti kada išplaukėme, bet visas praplaukimas ilgai tikrai neužtruko.

Liudo nuotraukos iš plaukimo