jago

Per Velykas su su Vytu išvažiavome pasivaikščioti į Aukštaitijos nacionalinį parką. Į Ignaliną atvažiavom apie septintą vakaro traukiniu. Iš stoties iškart pajudėjom link Palūšės, Gavys mus pasitiko dar užšalęs ir paskendęs rūke.

Pirmą vakarą praėjom pro Meironis ir apsistojom stovyklavietėje prie Asalnų ežero. Prie pat stovyklavietės radome bebro nugraužtą ir supjautą malkoms beržą. Komfortas. Kaip paaiškėjo apgaulingas - beržas padžiuvęs nebuvo, kol užsikūrėm lauželį teko paprakaituoti (labai jau aplink stovyklavietes bet kokie žagarai surinkti).

Ryte prabudau apie penktą valandą su mintimi „šššalta gi“. Pasirodo per naktį dangus išsigiedrijo ir paryčiais temperatūra gerokai krito. Na ką, tenka keltis. Šį kartą laužą užkuriam žymiai greičiau (gi šalta). Ant jo greitai atsiranda katiliukas su pusryčiais.

Virš užšalusio ežero pakyla saulė. Vaizdas nepakartojamas.

Susikrauname daiktus į kuprines ir pajudame. Praeiname Puziniškį, atsiveria vaizdas į Linkmeną.

Perėję tiltuku kelionę tęsiam kitu Linkmeno krantu. Čia sutinkame dvi gulbes ant ledo.

Žinoma užsiropščiame į Ladakalnį, apsižvalgom. Pajudam tolyn. Truputį paklaidžioję pasiekiame Ginučių piliakalnį.

Toliau einam palei Almajį, užsilipam į kalvą ir aptinkame sugriuvusią fermą.

Tolumoje pamatome mėlynuojantį ženklą. Apsidžiaugiu nes žemėlapis nevisai tikslus (arba aš kažkur nevisai teisingai jį interpretavau), tikiuosi pamatyti aiškų orientyrą. Deja kelio ženklai pasirodo naudojami komposto krūvai...

Tęsiam kelią pro mišką, keliukus rinkdamiesi daugmaž pagal pasaulio šalis išlendam visai šalia numatyto tikslo. Čia randame bitininkystės muziejų.

Jis, aišku, nedirba. Už jo stovi kaltinė saulutė bitėms.

Judam toliau, pasiekiame Ginučius su jų vandens malūnu.

Vakarop pasiekiame stovyklavietę prie Dringio. Čia pamatome besitūsinančia kažkokią kompaniją, nusprendžiam kad bendrauti nenorim, grįžtam galiuką atgal. Prie ežero išsiverdam vakarienę ant primuso. Kadangi palapinės paėmę nebuvom stovyklavietės nakvynei mums kaip ir nereikia, pasitiesiame kilimėlius ir miegmaišius tarp jaunų pušų ir smingam.

Kitą rytą apeiname Dringį ir kaip tik spėjame į devintos valandos traukinį iš Ignalinos į Vilnių.