Penktadienio vakarą sėdu į autobusą Vilnius - Pärnu. Apie keturias ryto prabundu nuo kontrolieriaus klausimo kam dar reikia Pärnu išlipti, ne paslaptis kad man. Greitai sugrūdu miegmaišį į kuprinę, išlipu iš autobuso. Bandau suprasti kur aš ir kas aš, autobusų stoties aplink nesimato, paskutinės besilinksminančios kompanijos kviečiasi taksi ir skirstosi. Man reikia 339 autobuso į Riisą, kuris išvažiuoja apie 6. Įdomu tik iš kur. Apėjus porą ratų paaiškėja kad mane išgrūdo prie pat autobusų stoties, kuri, iš tiesų, panašesnė į kelis kioskus. Susirandu suolą, išsitraukiu atsispausdintą Soomos žemėlapį ir laukdamas autobuso bandau planuoti ką pirmą dieną noriu pamatyti.

Mano autobusas pasirodo laiku, įlipu, bandau pirkti bilietą. Vairuotojas man bando Estiškai / Angliškai kažką paaiškinti. Paaiškėja kad jis važiuoja iki Jõesuu, tada kažkur nusuka, apvažiuoja ratą, grįžta ir tik tada važiuoja iki Riisos. OK, man tinka, nusiperku bilietą iki Jõesuu, ten išlipu. Po pusvalandžio vėl įlipu į tą patį autobusą, išlipu Riisoje. Pora kilometrų pasivaikščiojimas ir štai aš pagaliau Soomoje.

Taigi pirmas - „Validation“

Antrasis - „Rent-A-Person“

Šią žiemą dalyvavau Vikingų klubo organizuotuose vandenininkų kursuose, kurių pabaigoje buvo organizuojamas žygis į Kolos pusiasalį.

Ketvirtadienio vakarą traukiniu išvažiavome į Sankt Peterburgą. Ten turėjome laisvą dieną, truputį pasivaikščiojime po miestą.

Antrą plaukimo dieną buvome susiplanavę Enns'ą. Maršrute buvo planuojamos dvi sudėtingesnės vietos reikalaujančios apžiūrėjimo: viena starte, kita - prieš pat finišą. Taigi pradžioje nuvažiuojame į maršruto pabaigą apžiūrėti orientyrus bei įvertinti slenkstį. Viskas atrodytų gal ir nelabai sudėtingai jei ne stambi bačka palei kairį krantą, į kurią tikrai užneš. Nusprendžiam labiau išžvalgyti vėliau, atplaukę, nusižiūrim orientyrus ir į startą.

Iškart aukščiau starto yra atkarpa kuri pagal visus aprašymus mums ne pagal dantis (ant aukšto vandens duodama V - VI kategorija). Apžiūrim, palinksim. Abejonių nekyla.

Toliau - slenkstis vertinamas apie IV kategoriją. Jo pradžioje startuojame. Pagrindinis sudėtingumas - mums reikia kirsti skersai upę, kadangi priėjimas yra tik iš dešinės o toliau yra sala, kurią apiplaukti dešine puse griežtai nerekomenduojama dėl sudėtingos srovės ir sifonų... Bandome traversuoti, beveik pavyksta, tačiau matome kad išeiti iš pagrindinės srovės prieš prasidedant rimtesnėms kliūtims nespėsime, atsisukame priekiu ir manevrą tęsiame skrosdami bangas ir tuo pat metu prisitraukdami link kairės. Prieš salą - palei kairį krantą ramesnio vandens užutėkis, sustojam trumpai atsikvėpti ir pajudam tolyn. Šį momentą galima pamatyti tolimesniam vaizdo klipe:

Slenkstį įveikiame sėkmingai, pasiruošiame morkas jei reikės gaudyti ką iš po mūsų einančio kato, tačiau jį irgi pamatome sėkmingai įveikusį kliūtį.

Toliau rami ir nepaprastai graži Enns'o atkarpa. Su pora linksmesnių pabangavimų, vienu - kitu nesudėtingu prispaudimu. Praeiname be ypatingų nuotykių grožėdamiesi ir ramesnėse vietose fotografuodami.

Pamatome nusižiūrėtus orientyrus - arti finišas ir pabaigos slenkstis. Po ilgų aptarimų nusprendžiame kad per slenkstį eis vienas, didesnis katas, startuodamas nuo pusės slenksčio.

Mažesnio tūrio katamaranas apnešamas ir stoja į saugą.

Per slenkstį buvo eita palei kairį krantą, bačkos pilnai išvengti nepavyko - užkabino ir pasuko katą, nors jo ir nepagavo bet pakišo po pakrantės medžių šakomis, tačiau vertimosi ar didesnių nemalonumų buvo išvengta.

Kitoms dienoms planavome Steyr ir Lieser, tačiau planus teko pakeisti...

Ryte tik atsikėlus tvyrojo rūkas. Mes susiruošiam, papusryčiaujam ir judam.

Katamaranai, paruošti iš vakaro, pernakvojo šalia žaislų. Belieka juos tik pripūsti iki galo ir susireguliuoti kiekvienam asmenines sėdynes bet prisirišti inventorių.

Nusinešam katamaranus iki vandens ir pajudam. Maršrute planuojasi keli slenksčiai, pagal žinynus apie III kategoriją. Deja įdomiausių vietų pafotografuoti nepavyko - pakankamai darbo buvo su irklais. O sugrįžti krantu ir fotografuoti paskui einantį katamaraną užtruktų daug laiko.
Slenksčiai plaukiant su katamaranu nebuvo sudėtingi, praplaukimas praktiškai visur švarus, vietomis stambesnės bangos (nuo galvos iki kojų apipylė gana greitai), retkarčiais prispaudimai, kuriuos mūsų lengvesnis katamaranas įveikia saugiu atstumu, didesnis jo pusbrolis priartėja kiek arčiau uolų bet irgi praplaukia sėkmingai. Vienoje vietoje buvo užskersavę bet spėjom ištiesinti. Tiesa minčių apie artėjantį overkilį šmėstelėjo.

Sustoję atsikvėpti supratome kad tai ką pradžioje palaikėme uola iš tiesų yra murzino ledo luitas.

Judame toliau vietomis pataškomi, vietomis gerai pasupami.

Pietų stotelė - prie seno tilto liekanų. Nuo jo kajakininkai smaginasi šokinėdami į vandenį. Mūsų kompanija tokios pramogos praleisti irgi negali. Pirmas šoka Povilas.

Paaiškėja kad diržai liemenės apačioje tikrai reikalingi...

Besikrapštydamas iš liemenės Povilas praleidžia jam mestą morką, tačiau sėkmingai išsikapsto iš vandens savarankiškai už posūkio.

Kiti du šuoliai sėkmingesni.

Aš nuo atrakcijos susilaikau - plaukiau be hidrokostiumo o vanduo, maitinamas tirpstančio ledo, toks, kchm, vėsokas. Toliau prasideda Paradies slenkstis, kuris tęsiasi praktiškai iki kelionės pabaigos. Čia mus labai smagiai ne kartą apipila vandeniu ir pamėto.

Sėkmingai pasiekiame finišą prie pakelės kavinės. Sutinkam du kajakininkus pas kuriuos pasitikslinam kitos dienos maršruto detales.

Kai kurie iš mūsų taip ir negali nustoti irkluoti.

Rytoj - Enns. Sako viena gražiausių Austrijos upių. Taip pat ir sudėtingiausia planuojama įveikti atkarpa.

--------

Pirma dalis: atvykimas.
Tęsinys: Enns

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir neužkliuvo, bet ties antru... Perskaitai viską iš eilės: „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove. 24 laimės valandos per parą“. Ghmz... Tikrai gili mintis.

Povilas iš Upių labirinto praėjusį rudenį organizavo plaukimą Salza. Šiemet buvo nuspręsta ten pat grįžti ir praplaukti dar kelias upes šalia. Prisijungti įkalbėjo ir mane.

Iš Lietuvos pajudėjom sekmadienį autobusiuku ir lengvuoju automobiliu.

Pasinaudodami žemu zloto kursu apsipirkome Lenkijoje, judėjome toliau. Per naktį kirtome Lenkiją ir Čekiją.

Pirmadienio ryte jau buvome Austrijoje, apie pietūs pirmą kartą pamatėme Salzą. Sustojome ir nubėgome prie skardžio pažiūrėti kiek vandens. Viskas atrodo gana smagiai.

Apsistojome kempinge Wildalpeno miestelyje. Už maždaug 12 eurų žmogui gauname tris kambarius bei leidimą naudotis dušais, virtuve, svetaine ir visu kitu geru. Prabanga.

Po pat langais - upė. Su visai padoria bačka. Aplink - kalnai.

Gana greitai įsikūrėme. Mes, rudenį nevažiavę, patraukėm į artimiausią kalną. Lipimo - apie 300 metrų viršun. Maždaug per valandą užsiropščiame.

Apačioje mūsų miestelis.

Kalno viršūnėje - metalinis kryžius ir dėžutė su „lankytojų knygą“. Pavartom, paskaitom, patys įsiamžiname.

Grįžę sumontuojam katamaranus, ryt plauksime...

Tęsinys: Salza, Enns